Vitaminas D: Visa tiesa apie vitaminą

KODĖL SVARBU VARTOTI VITAMINĄ D?

Vitamino D trūkumas yra plačiai paplitęs reiškinys. Teigiama, kad žiemą šio vitamino nepakanka daugiau kaip 80 proc. mūsų planetos gyventojų. Lietuva ne išimtis –saulėtų dienų palyginti turime nedaug, o ir saulėje,dėl žalingų ultravioletinių spindulių poveikio,stengiamės būti tik prisidengę ar išsitepę apsauginiais kremais. Dažniausiai vitamino D trūkumas pasireiškia vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį

VITAMINO D REIKŠMĖ ORGANIZMUI

Vitamino D trūkumas pradinėse stadijose neturi specifinių požymių. Tokie pacientai dažniausiai skundžiasi bendru nuovargiu, dažnu sergamumu infekcinėmis ligomis, kaulų ar raumenų skausmu, prasta savijauta ar nuotaika. Pagrindinės vitamino D funkcijos:

• Vitaminas D padeda palaikyti kalcio ir fosforo koncentraciją organizme. Vitaminas D pagerina kalcio ir fosforo įsisavinimą plonosiose žarnose ir padeda palaikyti reikiamą kalcio kiekį kraujyje.
• Vitaminas D ypač reikalingas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes dalyvauja kaulų ir dantų formavimosi procese. Nesant vitamino D pasisavinama tik apie 15 proc. kalcio ir apie 60 proc. fosforo, todėl vitaminas D būtinas normaliam vaikų kaulų ir dantų vystymuisi bei augimui.
• Vitaminas D padeda gerinti kaulų ir mineralų apykaitą.Vitaminas D kaulų lūžių riziką veikia dvejopai: sumažina griuvimų riziką ir didina kaulų mineralų tankį. Esant normaliam vitamino D kiekiui kraujo serume, kaulų mineralų tankis yra didesnis.
• Vitaminas D padeda palaikyti normalią raumenų funkciją.
• Vitamino D trūkumas turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų, arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto bei inkstų ligų atsiradimui*.Vitaminui D jautrūs receptoriai aptinkami 36 skirtinguose žmogaus audiniuose(širdies raumenyje, smegenyse, plaučiuose, skrandyje, plonojoje žarnoje, odoje, inkstuoseir kt.), o tai reiškia, kad šis vitaminas gali daryti įtaką daugeliui svarbių organizmo procesų. Įrodyta, kad stokojant vitamino D didėja rizika susirgti kai kuriais navikais (storosios žarnos, prostatos, kiaušidžių bei krūties vėžiu). Taip pat vitaminas D siejamas su alerginių ligų, bronchinės astmos, reumatoidinio artrito, išsėtinės sklerozės atsiradimu.
• Vitaminas D padeda palaikyti normalų imuninės sistemos funkcionavimą bei sumažinti infekcinių ligų sirgimą (gripo, tuberkuliozės).
• Vitamino D trūkumas turi įtakos nervingumo, depresijos bei nuovargio požymių atsiradimui. Nustatyta, kad mažesnė vitamino D koncentracija sąlygoja depresiškumą, liūdesį, įtampą, nerimą bei blogesnę psichologinę ir fizinę gyvenimo kokybę.

VITAMINO D SUDĖTIS

Vitaminas D -tai riebaluose tirpstantis vitaminas, kuris gaminamas odoje ir(arba)gaunamas su maistu ar papildais.Odoje vitaminas D gaminamas veikiant ultravioletiniams B tipo saulės spinduliams. Šiuobūdu gauname didžiausiądalį viso organizme esančio vitamino D3(apie 80-90 proc.). Su maistu gauname tik 10-20 proc. vitamino D. Vitaminą D sudaro dvi svarbiausios jo formos: vitaminas D2(ergocalciferolis) ir D3(cholekalciferolis). Su augaliniu maistu gauname vitamino D2, o su gyvulinės kilmės maistu –vitamino D3.

Vitamino D sintezėje ir tolimesnėje gamyboje dalyvauja kepenys ir inkstai. Vitamino D atsargos kaupiamos riebaliniame audinyje.Ilgą laiką abi vitamino D formos buvo laikomos vienodai geromis, tačiau paskutinių tyrimų duomenimisįrodyta, kad vitaminas D3 yra daug veiksmingesnis ir turi ilgesnę veikimo trukmę nei vitaminas D2.

VITAMINO D PERTEKLIAUS PAVOJAI

Vitaminas D yra tirpus riebaluose, iš organizmopašalinamas lėtai, todėl galima jo perdozuotivartojant maisto papildus. Buvimas saulėje vitamino D intoksikacijos nesukelia, tai gali įvykti tik vartojant per daug vitamino D papildų. Dėl per didelio vitamino D kiekio organizme gali atsirasti perdozavimo simptomai: troškulys, vėmimas, pykinimas, pilvo skausmai, prastas apetitas, vidurių užkietėjimas, svorio sumažėjimas.

VITAMINO D REIKŠMĖ GYVENTOJŲ GRUPĖMS

NĖŠTUMO LAIKOTARPIS

Svarbu užtikrinti, kad nėščiajainetrūktų vitamino D, kuris būtinas formuojantis vaisiaus kauliniam audiniui bei ląstelių dauginimuisi. Taip pat pakankamas vitamino D kiekis reikalingas ir moters organizmui –išsaugoti pakankamą kaulų mineralų tankį ir užtikrinti imunines funkcijas nėštumo metu.

Formuojantis vaisiaus skeletui, iš motinos nėštumo laikotarpiu vidutiniškai paimama 25–30 g kalcio. Jei mamos organizme vitamino D pakanka, vaikeliui jo irgi nereikia duoti daug, nes labai svarbu neperdozuoti. Bet jei mamai jo trūksta, vaikui, kuris maitinamas krūtimi, vitamino D reikia duoti papildomai.

KŪDIKIAI.

Išnešioto naujagimio vitamino D atsargos pasibaigia maždaug po 4-8 savaičių, o neišnešiotų naujagimių jo susikaupia dar mažiau. Motinos piene vitamino D kiekis yra maždaug apie 50 tarptautiniųvienetų(TV) viename litre, todėl paprastai nuo 4 savaitės rekomenduojama duoti papildomai vitamino D. Pastebima, kad kūdikiams dažnai duodama pakankamai vitamino D, o vyresniems vaikams ne visuomet.

RACHITAS

Tai vaikų liga, kuri sutrikdo fosforo ir kalcio apykaitą ir pažeidžia daugelį organizmo sistemų. Liga gali būti pastebėta jau per pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius: kūdikis būna neramus, irzlus, dirglus, krūpčioja nuo garso ar šviesos. Taip pat gali neramiai miegoti, stipriai prakaituoti(ypač pakaušis). Pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad rachito atvejų dėl vitamino D trūkumo daugėja visame pasaulyje, net ir saulėtuose kraštuose. Žinoma, kad 5 iš 100 tūkst.vaikų serga rachitu. Dėl vitamino D trūkumo rachitas dažniau nustatomas 6–18 mėnesių vaikams ir paauglystėje. Nors vitaminas D yra pagrindinis veiksnys lemiantis rachito atsiradimą, tačiaugydytojas patvirtinti diagnozę gali tik pilnai ištyręs pacientą.

VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONĖS

Vyresnio bei senyvo amžiaus žmonės dažnai atsiduria vitamino D rizikos grupėje dėl kelių priežasčių: rečiau būna lauke, mažiau fiziškai aktyviai juda, ypač gyvendami globos namuose. Taip pat, manoma, kad senstant mažėja odos gebėjimas gaminti vitaminą D. Įvairiuose moksliniuose tyrimuose nurodoma, kad net 40-100 proc. senyvo amžiaus žmonėms,gyvenantiems JAV ir Europoje,trūksta vitamino D.

DARBINGO AMŽIAUS ŽMONĖS.

Ši gyventojų grupė-ne išimtis. Dirbantys ilgasvalandas uždarose bei blogai vėdinamose patalpose dažnai pamiršta išeiti pasivaikščioti dienos metu į lauką, atsipūsti ar pajudėti. Labiausiai kenčia žmonės, kuriems tenka dirbti naktimis.

VITAMINO D GAMYBA ODOJE PRIKLAUSO NUO

1. Ultravioletinių spinduliųpoveikio trukmės. Apsauginis kremas nuo saulės sumažina vitamino D3 gamybą 90-95 proc., o visiškai debesuotas dangussumažina vitamino D3 gamybą 50 proc. Suaugusiam žmogui apie 20 minučių būnant saulėje tik su maudymosi kostiumėliu ir gavus vieną minimalią eriteminę dozę ultravioletinių spindulių (kai po 24 val. odoje matomas švelnus paraudimas), pasigamina toks vitamino D kiekis, kuris prilygsta 10 000 –25 000 TV vitamino D, suvartojamo su maisto papildais. Dėl žalingų saulės spindulių poveikio nepatartina apsinuoginus saulėje dienos metu būti ilgiau nei 20 min, todėl poilsiaujant prie vandens telkinių saikingai vartokite kremus nuo ultravioletinių saulės spindulių.
2. Odos pigmento kiekio. Tamsiaodžiamsžmonėmsreikia daugiau ultravioletinių saulėsspindulių. Baltaodžiams saulėje užtenka pabūti 15–20 minučių –ir vitaminas D jau pasigamina.
3. Amžiausbei genetiniopolinkio sintetinti vitaminą D3

VITAMINO D ŠALTINIAI MAISTO PRODUKTUOSE

Vitaminas D maiste randamas labai nedaugelyje produktų: riebiose žuvyse (lašišoje, skumbrėje, tune, sardinėse, kai kurių žuvų kepenų gaminamuose žuvų taukuose, kiaušinio trynyje). Grybuose ir mielėse yra ergosterolio, vitamino D pirmtako. Grybus ar mieles džiovinant saulėje ar apšvitinant UVB spinduliais, ergostrolis virsta vitaminu D. Lietuvoje maisto produktai nėra praturtinti rutiniškai vitaminu D(tik kai kurie produktai), tačiau pvz. Kanadoje ar JAV vitaminu D praturtina pieną, margariną, jogurtą, sūrius, dribsnius ir kt. Vitaminas D organizme kaupiasi negausiai, todėl jo atsargos gana greitai baigiasi.

Maisto produktuose yra nedidelė dalis vitamino D. Tam, kad galima būtų vien tik su maistu gauti rekomenduojamą paros normą (800TV), mums reikėtų suvalgyti net 40 kiaušinio tryniųper parą.Pateiktoje lentelėje galite pasiskaičiuoti kiek jums reikėtų suvalgyti tam tikrų maistoproduktų, turinčių vitamino D, kad gautumėte rekomenduojama paros normą (žiūrėkite 1 lentelę).

1 lentelė Vitamino D kiekis tam tikruose maisto produktuose.

VITAMINO D TYRIMAS

Tam, kad žinotume kokia tiksliai šio vitamino dozė reikalinga žmogui, rekomenduojama atlikti vitamino D tyrimą. Sergantiesiems lėtinėmis arba autoimuninėmis ligomis tyrimo rezultatus geriausia interpretuoti tik su gydančio gydytojo pagalba. Pasitaiko atvejų, kuomet pacientas nors ir geria nemažas vitamino D dozes, tačiau jo organizmas neįsisavina gerai. Tokiais atvejais gydymo planą gali koreguoti tik gydantisgydytojas, kuris gali skirti papildomų tyrimų (prastą įsisavinimą gali įtakoti kepenų, inkstų ligos ar vėžiniai susirgimai).

Dažniausiai kraujo mėginys imamas iš venos. Skirtingos laboratorijos gali tirti skirtingas vitamino D formas. Geriausia, kai yra atliekamas bendras vitamino D tyrimas (25 (OH) tyrimas). Nors tyrėjai aktyviai diskutuoja kokios normos turėtų būti vitamino D žmogaus kraujyje ir šios normos kinta, tačiau šiai dienai laikomasi tokių normų(2 lentelė):

2 lentelė. Vitamino D koncentracija kraujyje.

Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje yra nuo 30ng/ml (75nmol/l) iki 50 ng/ml (125 nmol/l).Prieš kraujo tyrimą rekomenduojama nevartoti vitamino D bent dvi savaites.

VITAMINO D PROFILAKTINĖ PAROS NORMA

Vitamino D norma maisto papilduose dažniausiaimatuojama tarptautiniais vienetais ir žymima TV. 3lentelėje pateiktos rekomenduotinos profilaktinės vitamino D dozės sveikiems asmenims.3 lentelė.

VITAMINO D PROFILAKTINĖ PAROS NORMA (sveikiems asmenims) *

* Gydymo tikslais skiriamo vitaminoD dozė gali skirtis nuo pateiktų lentelėje.

Vitamino D dozės gali būti dviejų tipų: smūginė ir palaikomoji. Smūginę dozę gali skirti TIK gydantis gydytojas atsižvelgęs į paciento būklę. Palaikomoji gali būti ir profilaktinė (sveikam asmeniui) ir gydomoji (esant tyrimo nuokrypiams). Vitamino D ampulės skiriamos tik gydytojui paskyrus. Vitaminą D nesunku perdozuoti bet kuriai amžiaus grupei, todėl tinkamaIšio vitamino kiekio kontrolei būtinai reikia atlikti kraujo tyrimą.

VITAMINO D MAISTO PAPILDAI

Paprasčiausias būdas reguliuoti vitamino D kiekį organizme ypač šaltuoju metu laiku –vartoti maisto papildus. Maisto papildai yra sąlyginai nebrangūs. Jų yra įvairių formų (tabletės,kapsulės, lašiukai) bei skonių, svarbiausia atsižvelgti į rekomenduojamąją ar gydytojo paskirtą paros normą. Reikėtų prisiminti, kad maisto papildai negali atstoti ar pakeisti pilnavertės mitybos.

Vaistinėse parduodami maisto papildai yra skirti sveikiems asmenims. Daugumos mokslininkų nuomone vitaminas D nėra tik paprastas vitaminas, jis labiau prilyginamas vaistui, todėl patiems be gydytojo nurodymo reguliuoti vitamino D kiekį nederėtų.Dažnai pasitaiko, kad ant papildų etikečių būna nurodyta μgkiekis RMV*(referencinė maistinė vertė). Pvz.: 1 vitamino D lašiukas atitinka 10μg-200% RMV. Tai reiškia, kad viename lašiuke yra 400 TV vitamino D. Jei kiekis nurodytas 20 μg –400% RMV, tai atitinka 800 TV.

ABIBENDRINIMAS

• Prieš pradedant vartoti vitaminą D rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą. Reguliariai vartojantiems vitaminąD taip pat rekomenduojamas kraujo tyrimas vitamino koncentracijos kontrolei.
• Esant galimybei,kuo daugiau judėkite ir būkite lauke dienos metu.
• Vartokite įvairų, subalansuotą maistą, nepamirškite žuvies produktų.
• Dėl maisto papildų vartojimo būtinai pasitarkite su jus prižiūrinčiu gydytoju.
• Savavališkai nedidinkite ir nemažinkite gydytojo paskirtos vitamino D dozės!

Dažniausiai užduodami klausima

Kokie simptomai rodo, kad trūksta vitamino D?

• Apie vitamino D trūkumą galima galvoti tuomet, jei žmogus dažnai serga peršalimo ar kitomis infekcinėmis ligomis. Vitaminas D tiesiogiai sąveikauja su ląstelėmis, kovojančiomis su infekcinėmis ligomis. Matomas ryšys tarp vitamino D trūkumo ir tokių ligų kaip gripas, bronchitas, plaučių uždegimas.
• Kitas dažnas simptomas – nuovargis. Įrodyta, kad net mažas vitamino D trūkumas turi neigiamos įtakos žmogaus aktyvumui. Žemas vitamino D kiekis kraujyje sukelia nuovargį ir kitus neigiamus padarinius. .
• Nugaros skausmas Dar vienas simptomas – kaulų skausmai. Vitaminas D atsakingas už tinkamą kaulų būklės palaikymą. Įrodytas ryšys tarp vitamino D trūkumo ir apatinės nugaros dalies skausmo. Šio vitamino trūkumas taip pat siejamas su lėtesniu žaizdų gijimu po traumų ar operacijų, plaukų slinkimu.

Kokias ligas gali lemti vitamino D trūkumas?

Kai organizme trūksta vitamino D, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, storosios žarnos ir prostatos, krūties vėžiu. Senyvo amžiaus žmonėms vitaminas D padeda išvengti osteoporozės, mažina kaulų lūžių riziką. Suaugusiuosius saugo nuo osteomaliacijos, vaikus nuo rachito. Taigi vitamino D nepakankamumas gali būti klastingas, su jo trūkumu susiję simptomai gali būti nepastebimi. Kartais praeina metai ar net dešimtmečiai, kol išryškėja neigiamos vitamino D pasekmės.

Kokią įtaką vitamino D pasisavinimui turi saulės šviesa?

Tai turi tiesioginį ryšį. Kuo daugiau būsime saulės šviesoje gryname ore, tuo daugiau pasigamins vitamino D. Per odą jo pasigamina 80–90 proc.