Naujagimystė – 4 savaitės naujame pasaulyje

Naujagimystės periodas – tai prisitaikymo prie išorės aplinkos bei didžiulių organizmo pokyčių laikotarpis. Jis trunka nuo gimimo iki 4 savaičių amžiaus. Nors didžiųjų laiko dalj mažylis miega, jis mokosi kvėpuoti, maitintis per burnų, susireguliuoja jo kūno temperatūra. Šiuo laikotarpiu labai svarbu tinkamai prižiūrėti naujagimį, nes greitai sutrinka jo adaptaciniai mechanizmai.

Pirmasis pažymys

Tik gimęs vaikas gauna gimdyme dalyvavusio gydytojo įvertinimą pagal APGAR skalę, kuri naudojama visame pasaulyje naujagimių būklei po gimimo vertinti. Vertinimas paprastai atliekamas 2 kartus (pirmąją ir penktąją minutę po gimimo), siekiant nustatyti, ar naujagimiui nereikia skubios pagalbos.

APGAR skalė naudojama vaiko būklei gimimo metu nusakyti, tačiau tolesnės sveikatos būklės ji nenusako!

7-10 balų yra patenkinamas įvertinimas, reiškiantis, kad medicininės pagalbos nereikia.

4-6 balais įvertintam naujagimiui reikalinga gydytojo pagalba, tačiau tai dar nereiškia, kad jis yra ne­sveikas. Dažniausiai jam dėl kažkokių priežasčių gimimo metu sumažėjo deguonies kiekis krau­jyje, todėl gali prireikti išvalyti kvėpavimo takus, teikti papildomo deguonies, atlikti išorinį širdies masažą ar dirbtinę plaučių ventiliaciją, sušvirkšti medikamentų. 3 ir mažiau balų reiškia, kad naujagimio būklė kritiška, reikia reanimuoti.

1-3 balų įvertinimas, išliekantis ir po 10-20 min. nuo gimimo, laikomas bloga prognoze dėl sergamumo ir mirtingumo.

Jei naujagimis buvo įvertintas 6 balais ir mažiau, arba pastebėjus galūnių, galvos judesių ir padėties asimetriją (vaikas nevienodai judina rankas ir kojas, galva pa­kreipta j vieną pusę), rekomenduojama vaikų neurologo konsultacija.

Tik gimus, naujagimio organizme pradeda funkcionuoti mažasis kraujotakos ratas ir užanka arterinis latakas bei ovalioji anga. Po gimimo vaikelis guldomas ant mamos pilvo ir krūtinės, kur jis ilsisi, sušyla, apsisėja motinos mikroflora, atsiranda krūties čiulpimo refleksas. Naujagimį po gimimo rekomenduojama pamaitinti per pirmąsias 2-3 valandas. Per 48 vai. po gimimo nauja­gimis turi nors kartą pasišlapinti ir pasituštinti.

Pačią pirmąją išsamią naujagimio apžiūrą per 24-48 vai. nuo gimimo turi atlikti ir neona- tologas (naujagimių gydytojas). Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleidžiami jau po 6 valandų.

Namuose – naujagimis

Naujagimį išleidus iš gimdymo namų, tėveliai privalo pasirinkti gydymo įstaigą ir pranešti jos registratūrai apie naujagimio gyvenamąją vietą. Gydytoja ar slaugytoja aplanko naujagimį namuose per 3 darbo dienas. Šio vizito metu aptariami naujagimio priežiūros, slaugos ir maitinimo klausimai: bambutės, odos, akių, burnos priežiūra, migdymas, maudymas (jo dažnumas, kambario ir vandens temperatūra, laikas, trukmė), patalpų priežiūra ir vėdinimas, kūdikio grūdinimas, žindančios motinos dienos ir mitybos režimas, hipogalaktijos (nepakankamos pieno gamybos) profilaktikos priemonės, neigiamas tėvų ir aplinkinių žalingų įpročių poveikis vaikui. Vaikams, turintiems rizikos veiksnių, numatomos specialistų konsultacijos, tyrimai ir paaiškinamas jų reikalingumas.

Tranzityviosios būklės

Naujagimystės periodui būdingos praeinančios (tranzityviosios) naujagimių būklės. Jas žinodami tėveliai saugiau jausis slaugydami ir prižiūrėdami savo mažylį.

Tranzityvioji hipertermija

Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimis greitai atšąla ar perkaista, jo kūno temperatūra tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Todėl šiuo metu labai svarbi aplinkos temperatūra (optimali siekia 23-25 °C). Taip pat svarbu neperkaitinti naujagimių, nes jie nesugeba išskirti šilumos į aplinką.

Tranzityvusis kūno masės sumažėjimas

Naujagimio kūno masė pirmosiomis dienomis sumažėja dėl vandens netekimo per odą, plaučius, su šlapimu ir išmatomis. Tik gimęs vaikas iščiulpia nedaug pieno, todėl gimimo svoris 3-4 parą sumažėja 6-10 proc. Pradinę kūno masę naujagimis atgauna 10-12 gyvenimo dieną.

Tranzityvieji odos pakitimai

Jie pasireiškia visiems naujagimiams: 1-2 gyvenimo parą išryškėja naujagimių raudonė (odos paraudimas), išnyksta 4-7 parą; 3-5 parą naujagimio pilvo, krūtinės, galūnių oda pleiskanoja. Apie 20-30 proc. naujagimių 2-5 gyvenimo parą prasideda toksinė eritema – tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, veide, ant krūtinės, lie-mens, sėdmenų atsiranda rausvų dėmelių ir kietų gelsvų mazgelių. Bėrimas paprastai per 2-3 dienas išnyksta savaime.

Tranzityvioji hiperbilirubinemija (naujagimių gelta)

Dėl bilirubino apykaitos ypatybių visiems naujagimiams 3-5 parą pagelsta oda. Naujagimių gelta išblėsta po 10-12 dienų.

Hormoninė krizė

Ji atsiranda dėl moteriškų hormonų, patekusių iš motinos organizmo per placentą ir žindant su pienu, poveikio. 7-8 gyvenimo dieną padidėja mergaičių ir berniukų krūtelės (fiziologinis mastitas); jos padidėja simetriškai, oda virš jų neparausta, jų neskauda (skirtingai negu pūlingo mastito atveju). Pirmąją savaitę mergaitėms iš makšties skiriasi balkšvų gleivių (deskvamacinis vulvovaginitas); 5-8 dieną gali kraujuoti iš makšties, kraujingų išskyrų pasirodo 1-3 dienas. Šios būklės praeina savaime.

Tranzityvioji žarnyno disbiozė ir žarnyno kataras

Normalaus nėštumo metu vaisius yra sterilioje aplinkoje. Gimdymo metu ant naujagimio odos, gleivinių patenka mikrobų iš motinos gimdymo takų ir nuo jos odos. Naujagimis taip pat apsėjamas mikrobais iš aplinkos oro, slaugos reikmenų. Pirmosiomis paromis naujagimis tuštinasi mekonijumi (tirštomis, tąsiomis, tamsiai žaliomis išmatomis), 3-4 parą – pereinamosiomis išmatomis (nehomogeniškomis, skystomis, su gleivėmis ir žalsvai baltais gumulėliais), nuo 5-6 paros – motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos). Žarnyno kataras – dažnos, vandeningos, odą dirginančios išmatos – prasideda nuo 10-14 paros ir trunka 4-6 savaites.

Miliumai

Pirmosiomis savaitėmis vyksta aktyvi riebalinių liaukų sekrecija. Dėl to liaukų kanalėliai užsikemša ir ant nosies sparnelių, kaktos, smakro atsiranda 1-2 mm dydžio baltai gelsvų mazgelių (miliumų). Po 2 savaičių mazgeliai išnyksta savaime.

Imunoprofilaktika

Vaikas pirmą kartą paskiepijamas dar gimdymo namuose. Hepatito B vakcinacija atliekama naujagimiui per 24 vai. nuo gimimo. Antrąja hepatito B vakcinos doze vaikas skiepijamas sulaukęs 1 mėn. amžiaus.

Tuberkuliozės (BCG) vakcinacija atliekama 2-3 gyvenimo parą. Nuo šio skiepo 3-4 gyvenimo savaitę ant vaiko kairiojo žasto susidaro šašas su balkšva viršūne. Šašo nereikia liesti, klijuoti, vėliau iš jo susiformuoja randelis.

Maitinimas

Naujagimis maitinamas 6—10 kartų per parą, žindoma pagal poreikį. Žindymas negali trukti ilgiau kaip 20 minučių. Motinos pienu maitinamas naujagimis šlapinasi ir tuštinasi dažnai — 6 ir daugiau kartų. įtarus, kad trūksta motinos pieno, reikia atkreipti dėmesį į vaiko tuštinimosi dažnumą; jeigu tuštinasi ne kasdien, pasikonsultuokite su vaiko gydytoju.
Maitinančioms moterims nepatartina valgyti aštraus, specifinio skonio ir kvapo maisto, riebių, rūkytų, keptų, konservuotų, aštrių patiekalų. Kūdikis gali atsisakyti žįsti krūtį, jei mama pasikvėpinusi intensyvaus aromato kvepalais ar valgė aštresnio skonio ir kvapo maisto. Pilvo diegliai dažniausiai kyla vaikui persivalgius arba mamai per daug vartojant karvės pieno produktų, kiaušinių.

Viena svarbiausių laktacijos sąlygų – motinos noras žindyti. Motinos pieno vertė pri-klauso nuo mitybos. Sėkmingai laktacijai didelės reikšmės turi kaloringa mityba, pa-kankamas skysčių kiekis. Žindančiai motinai negalima vartoti alkoholio ir tabako!

Migdymas

Naujagimis turi būti migdomas lovytėje. Pirmaisiais gyvenimo metais pagalvė nenaudojama, nes galva ir nugara turi būti vienoje plokštumoje. Patalynė turi būti medvilninė arba lininė. Saugiausia migdyti vaikutį ant šono, nugarytę atrėmus į susuktą vystyklą. Pradėjus rekomenduoti šią migdymo padėtį, labai sumažėjo kūdikių staigios mirties atvejų. Naujagimis ramiau ir ilgiau miegos, jei bus sotus, bet nepersivalgęs, prižiūrėtas, kūnelio nespaus drabužėliai ar raišteliai, kambarys bus išvėdintas.

Labai svarbu keisti gulinčio lovytėje vaiko padėtį: guldyti tai ant vieno šono, tai ant kito, kad nesideformuotų galva, o kaklo ir akių raumenys vystytųsi simetriškai.

Grynas oras ir šviesa naujagimiui reikalingi kaip maistas. Kiekvienu metų laiku vaikas turi priprasti prie lauko oro. Žiemą gimusius naujagimius prie šalto oro pratiname pamažu.

Iš pradžių vaikas migdomas kambaryje atidarius langą, tik reikia žiūrėti, kad tiesioginė oro srovė nesiektų vaiko, į lauką naujagimį galima vežti nuo 2 savaitės, kai temperatūra lauke neviršija 5-6 °C šalčio. Iš pradžių vaiko negalima laikyti lauke ilgiau negu 10-15 minučių, o vėliau, kai pripranta, gryname ore jis gali išbūti 1—2 valandas, patartina 2 kartus per dieną. Vasarą lauke vaikučiai gali būti didesnę dienos dalį, tik svarbu, kad jų neveiktų tiesioginiai saulės spinduliai.

Higiena

Naujagimio odą reikia labai kruopščiai prižiūrėti, kadangi per ją lengvai prasiskverbia mikroorganizmai. Naujagimis kasdien turi būti išrengiamas ir atidžiai apžiūrimos odos klostės už ausų, kaklo, pažastyse, plaštakose, taip pat tarpupirščiai, tarpvietė, kirkšnys: ar neparaudo, ar neatsirado odoje pūlinukų ar prakaitinio bėrimo. Šias odos klostes galima nuvalyti vatos tamponais, suvilgytais šiltu virintu vandeniu, po to tas vietas švelniai nusausinti. Linkusius šusti vaikučius rekomenduojama dažniau palaikyti nuogus šiltame kambaryje.

Kiekvieną kartą vaikučiui pasituštinus, jo užpakaliukas apiplaunamas šiltu tekančiu vandeniu ir nusausinamas. Apiplaunant mergaitę, ji laikoma veidu į viršų, kad nešvarumai nepatektų į šlapimo ir lyties organus. Sveiko vaikučio užpakaliuko nereikėtų barstyti pudra ar tepti kremu, tačiau reikia dažnai keisti vystyklus ar sauskelnes.

Akys kasdien valomos vatos tamponėliais, suvilgytais virintu vandeniu. Šluostoma nuo išorinio akies kampo nosies link. Nosis valoma vatos suktuku. Ausų landos valomos minkštu vatos suktuku. Būtina išvalyti odos klostes už ausų. Sveiko vaiko burnos valyti nereikia. Kai nagučiai perauga pirštų galus, jie atsargiai patrumpinami žirklutėmis bukais galais. Nagučius reikia kirpti kas 8-10 dienų.

Vaikutį pakanka maudyti 2-3 kartus per savaitę, geriausia tai daryti vakare prieš miegą. Maudyti po maitinimo nepatartina, nes mažylis gali atpilti, be to, būdamas sotus jis greitai užmiega. Vandens temperatūra turi būti 36-37 °C. Kad maudomas naujagimis būtų saugus, viena ranka dedama kiek žemiau jo sprando ir po pažastimi, o kita laikomas užpakaliukas. Iš pradžių į vandenį panardinamos pėdutės, paskui ir visas kūnelis. Prausiama minkšta kempinėle nuo galvos link pėdų, nenaudojant nei muilo, nei šampūno. Maudynės trunka apie 5 minutes, paskui vaikas suvystomas į didelį minkštą rankšluostį ir švelniai nusausinamas.

Mokykitės atpažinti savo kūdikio verkimo reikšmę! Dažniausiai kūdikis spiegia iš skaus-mo, klykia su čiulpimo garsais iš alkio, verkšlena ir dejuoja dėl kūniškų nepatogumų, inkšdamas verkia, kai nori miegelio.

Dažniausi klausimai

Naujagimį pamaitinus krūtimi, po valgymo ant liežuvio lieka pieno likučių. Ar juos reikia nuvalyti?
Po valgio liežuvio valyti nereikia. Jeigu yra baltų apnašų, kurias nuvalius lieka žaizdelės, apnašų yra ne tik ant liežuvio, bet ir visoje burnytėje, tuomet tai gali būti pienligė. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją.

Pastebėjau, kad vaiko akytės žvairuoja. Ar tai normalu kūdikiams?
Iki pusės metų amžiaus akytės gali žvairuoti, nes akies raumenys silpni. Jeigu nėra pavel-dimo žvairumo ar kitų ženklų, kad vaikučio akytės nesveikos, žvairumas turėtų išnykti. Jei neramu, pasitarkite su vaikučio gydytoju.

Ar normalu, jeigu vaikas žagsi? Ar tai nekenkia mažyliui?
Žagsėjimas naujagimiui ar kūdikiui būdingas, dėl to jis nejaučia nepatogumo. Jei žagsulys atsiranda maitinant, darykite trumpas pertraukėles tarp žindymų. Taip pat žagsulį gali išprovokuoti šaltis, nervinė įtampa ar atpylimas. Šilčiau aprenkite kūdikį ir švelniai priglauskite prie savęs. Sunerimti reikėtų tada, kai žagsulys trunka ilgai ir trukdo kvėpuoti

Šio laikotarpio raidos tendencijos

• Gulint ant pilvo: fleksinė padėtis (sulenktos rankos ir kojos), galvos sukimas į šonus, pakeltas galvos nekelia;
• Gulint ant nugaros: fleksinė padėtis (sulenktos rankos ir kojos);
• Rega: gali fiksuoti veidą ar šviesą akių plokštumoje, verčiant ant šono, atsiranda „lėlės akių” judesiai. Naujagimiui būdinga šviesos baimė, todėl jo akys beveik visada užmerktos, vyzdžiai siauri. Iki 6-10 savaičių amžiaus gali būti nedidelis fiziologinis žvairumas;
• Socialinė raida: skirtinga reakcija į žmogaus veidą;
• Kalba: pradeda šypsotis po dviejų savaičių nuo gimimo.